karti

1 kárti, kãria, kórė 1. tr. kabinti, džiauti: Aš tai ore nèkariu [drabužių] OG57. Kãria (džiauna) rūbus Ktk. Svirne toki balkeliai būna padaryti – tai mėsą karia On. An sienos nekariam lempos Lz. 2. tr. atimti gyvybę, užneriant ant kaklo ar kojų virvę ir pakabinant: Ginas kaip kárti vedamas Pln. Tu, piršleli kartasis JV811. Nedoresnius korę į sausą medį S.Dauk. ^ Šuo ir kariamas papranta J.Jabl. Toks gyvenimas tai kaip kariamo juokas P.Cvir. Pirmūsius katyčius kara (raminasi pirmuoju nepasisekimu) Skd. Kad šunį karti nori, tai ir virvę randi I.Simon. | refl.: Arkliai giliuojant kãras žemėn padargūse, pakinkalūse Šts. Mūsų rudis net karias ant grandinės, kai pamato svetimą žmogų Gdl. 3. refl. lipti, rioglintis, kabintis: Kur karies – nukrisi! Jrb. Kórėsi kas ant lazdyno ir nulaužė Krkn. Karkis pušin, pažiūrėsi, ar gyvulių nėra javuose Rod. Pats ėmė kartis uolų iškyšuliais į skylę Slč. Jis kariasi in tas lubas Smn. Į žemę šakos korėsi beržų, iš dirvos varpos į akis jų linko T.Tilv. 4. refl. kibti, segtis prie ko: Vakare žuvys taip gerai kariasi rš. ║ kabintis, kliūti: Dalgis, rytą kelmelį nukirtęs, į vakarą korėsi ant kiekvieno kietumo rš. ║ prk. įkyriai lįsti, norint pasiekti kokių nors tikslų: Karias ir karias visos mergos, gal viena ir priskars (prisikabins, kad vestų) Ds. 5. intr. vykti, eiti, lįsti, brautis, veržtis: Darmai anas te kãria, ba nieko gero negaus Ds. | refl.: Žalmarge, kur tu kársys, ar tau čia žolės neužtenka! Skd. Gyvoliai kãras vis į svetimą, vis į iškadą Šts. Vištos lenda, kãras į daržus Šts. Kiek kórės, kiek mušės vokyčiai į tą Lietuvą Šts. 6. intr. keliauti ten ir atgal, pakartotinai eiti, važiuoti: Nors tu tris rozus kárk, vis tiek viso medžio nesuveši Ktk. Tretį kartą kariù jau su mėšlo vežimu, o tu kiek sukorei? J. Jie noria perdien dvi voras kárt miškan Antš. 7. refl. menk. vilktis, rengtis: Karias karias visuom kuom LTR(Ds). 8. refl. dūkti, siausti; vargti: Vaikai, nekárkiatės, gauste į kuprą! Kl. Manasis par naktis karas ir karas Vkš. Dar vedu, mažu būdamu, liuobam kárties po dirvą (linus raunant) Grg. 9. refl. menk. tekėti, eiti už vyro: Ir tu tokia jauna koreis už to vyro! Žem. 10. refl. tr. prk. dėti, krauti: Nesikark tiek daug velniavos ant savo kaklo Lš. 11. tr. (piktą žodį) pasakyti, įterpti: Ji man kórė žodį, ir aš nenoriu daugiau su ja gyventi Gdž. 12. refl. šnek. išlikti, augti: Vienas vaikas paskum pamirė, o dvejetas ir korės ant vargo Mrc.

◊ kártis ant kãklo įkyriai lįsti, meilintis: Ko čia karies ant kaklo? Ds.

šùnį kárk ant káklo apie labai nemėgstamą dalyką: Ma[n] ganyt – tai velei šunį kark ant kaklo (labai nesinori ganyti) Vrn.

šunìs kar̃ti versti kaltę, šmeižti: Visi ant jo šunis karia rš.

\ karti; antkarti; apkarti; atkarti; įkarti; iškarti; nukarti; pakarti; parsikarti; perkarti; prasikarti; prikarti; sukarti; užkarti